Naujienlaiškis
 
Pagalba
Tel. nr: +37065050187 +37061833939; kaljanai.shop@gmail.com
 
Prekių krepšelis
0 prekių
 

Daug dūmų iš ąsočio

Daug dūmų iš ąsočio

Salsvas dūmas, įvairių spalvų indai su vandeniu, ilgos pintos pypkės ir rusenančios anglys. Tai kaljanas - skonio ir pojūčių šventė.

Kaljanas - viena populiariausių pramogų turistams Emyratuose, Egipte ir Turkijoje. Tačiau jo istorija kur kas įdomesnė nei įprastų rytų egzotikos objektų. Kaljano rūkymas seniai virto mėgavimosi filosofija, meditacija ir gyvenimo suvokimo ritualu.

Pirmieji kaljanai buvo pagaminti Indijoje, bet dabartinę išvaizdą jie įgavo Turkijoje. Kaip tik čia susiformavo kaljano rūkymo kultūra, kurią klajokliai osmanai išplatino po arabų šalis.

Iš pradžių kaljanus gamino iš kokosų kevalo. Paskui jų konstrukcija darėsi vis sudėtingesnė, juos ėmė gaminti nagingiausi amatininkai. Jie ir išskirstė kaljaną į keturias privalomas sudedamąsias dalis: kandiklis, viršūnė, vamzdis ir vandeniu užpildomas indas. Ištisus amžius meistrai tobulino savo meną, todėl kaljanas įgavo ne tik funkcinę, bet ir estetinę vertę, jis tapo neatsiejama rytų kultūros, istorijos ir tradicijų dalis.

Rytuose rūkyti kaljaną įprasta vakare, užstojus tamsai, lėtai, ramiai šnekučiuojantis apie politiką, šeimą ar moteris. Tačiau arabai, kaljaną laikantys savo nacionaliniu turtu, leidžia jį rūkyti net moterims ir vaikams! Šis užsiėmimas ilgais šeimyniniais vakarais tapo toks įprastas, kad JAE sveikatos apsaugos ministerija net nusprendė uždrausti jį rūkyti nepilnamečiams.

Rytuose pasiūlymas surūkyti kaljaną yra tikrų tikriausias pasitikėjimo ženklas, ir atsisakymas gali sukelti nepasitenkinimo ir pykčio audrą. Plačiai nuskambėjęs konfliktas tarp Prancūzijos ir Turkijos kilo todėl, kad sultonas nepasiūlė prancūzų ambasadoriui surūkyti su juo kaljaną!

Mąslus kaljano rūkymo ritualas turi tam tikras taisykles, kurių verčiau nepažeisti, jei nenorite apsijuokti patyrusių rūkytojų akyse. Taigi…

1 taisyklė. Niekada neperduokite kaljano iš rankų į rankas - tai laikoma blogu tonu. Geriau pastatykite jį ant žemės, kad kaimynas galėtų pasiekti jį pats.

2 taisyklė. Nestatykite kaljano ant kėdės, neprisidekite nuo jo paprastos cigaretės. Dar vienas įspėjimas - kaljanas svaigina, atpalaiduoja, todėl nėra jokio reikalo kartu gerti alkoholinius gėrimus.

Bet, jeigu jau nusprendėte būtinai pasiekti nirvaną, galima į kaljaną įpilti šiek tiek vyno ar kito alkoholinio gėrimo, kuris suteiks dūmui mirtiną jėgą. Bet jeigu jūs nors truputį saugote savo sveikatą, jokiu būdu negerkite to skysčio - jame nusėda visos kenksmingos tabako medžiagos.

3 taisyklė. Nebandykite rūkyti sauso, ne kaljanui skirto tabako - galite rimtai nusideginti gerklę! Kaljaninio tabako yra keletas rūšių: masilis - medaus mišinys, tombakas - grynas tabakas ir žurakas, o žurakas yra tarpinė grandis tarp dviejų pirmųjų.

Į masilį dažnai dedama obuolių, braškių, mėtų, vynuogių, arbūzų, melionų, rožių ir saldymedžio aromato. Tai pati populiariausia kaljaninio tabako rūšis. Tombaką, turintį daugiausia alkaloidų, priimta valyti tokiu būdu: jis pamerkiamas į vandenį, paskui rūkytojas keletą išspaudžia jį ranka ir tik tada prisikemša kaljaną. Žurakas labiausiai paplitęs Pirėnuose, jo sudėtyje, be vaisių, yra įvairių aliejų arba melasos.

Estetai į indą prideda rūgščių vyšnių arba vynuogių, kad galėtų stebėti, kaip jos juda vandenyje, arba pripila granatų sulčių ir rožių aliejaus, kad sustiprintų aromatą. Anksčiau rūkytojai į kaljaną pridėdavo įvairių narkotinių mišinių. Pavyzdžiui, sultonas rūkydavo opiumo, aromatizatorių ir smulkintų perlų mišinį.

XIX amžiuje kaljanas tapo madingu Europos aukštuomenės damų atributu. Išliko daug fotografijų, kuriose įamžinti kviestiniai pietūs ar elito intelektualų pokalbiai rūkant kaljaną.

Egzistuoja mitas apie tai, kad kaljanas yra kur kas kenksmingesnis nei kiti nikotino vartojimo būdai. Šis, kaip ir daugelis kitų mitų, yra netiesa: vieno kaljano kenksmingumas prilygsta dviem surūkytoms cigaretėms, o kaljaninio tabako konsistencija yra gerokai švelnesnė ir aromatingesnė nei pypkių, cigarų ar cigarilių tabako.

Kaljano tabakas šlapias ir lipnus, panašus į uogienę. Surūkius kaljaną tabakas ne sudega ir virsta pelenais, o tik išdžiūsta. 95% jo sudaro vandens garai. Dervos jame labai mažai, didžiąją kenksmingų medžiagų dalį sulaiko filtras. Dar nereikia pamiršti, kad sudėtingas kaljano prietaisas atskiria anglis ir vandenį, smarkiai atvėsindamas įtraukiamus dūmus. Kaljano dūmas neišdžiovina burnos, labai greitai ištirpsta ore, palikdamas nepamirštamą pratisą saldų aromatą. Kaljano rūkymas -- tai malonumas ne tik rūkančiajam, bet ir tiems, kurie būna šalia, nors patys ir nerūko.

Kaljano rūkymas turi savo estetiką, nepasiekiamą tuščiam smalsumui: skuba ir veržlumas nesuderinami su ilgu kaljano įdegimu ir gardžiavimusi jo egzotišku skoniu. Daroma šitaip: įkvėpkite daugiau oro ir traukite per kandiklį dūmą tol, kol išgirsite ąsotyje kliuksėjimą. Kai burna prisipildys dūmo, po visą kūną pasklis malonus svaigulys. Netrukus apims būsena, artima didžios ramybės išminčiai. Tai ir yra rafinuotas rytų malonumas.
 

Patalpintas 2007-08-04, straipsnį suteikė www.anonsas.lt

Kaljanas - malonumas draugų būry

Dažnai užsukus į Vidurio Rytų ar Azijos restoraną galima užsisakyti ne tik šiai virtuvei būdingų patiekalų, bet ir kaljaną. Tai puikus būdas atsipalaiduoti po darbo savaitės ir pasimėgauti gera draugų kompanija niekur neskubant.
 
 
Kaljanas - tai vamzdelis su vandens filtru ir ilgu lanksčiu čubuku. Jis taip pat neretai yra vadinamas shisha, hookah ar nargile. Naudojamas specialiai paruošto tabako rūkymui. Dūmai, einantys pro kaljano kolboje esančius skysčius, atvėsta, sudrėksta ir aromatizuojasi. Kaljane esantys skysčiai taip pat filtruoja dūmus, todėl didesnė kenksmingų dervų, priemaišų ir pelenų dalis, esančių tabake, lieka vandenyje.
 
 Vietoj vandens į kaljaną kartais pilama pieno ar vyno, į vandenį kartais dedama mėtų lapų ar citrinos griežinėlis. Tokie patobulinimai pakeičia dūmo tirštumą ir skonį, tad prieš išsirenkant mieliausią, verta išbandyti kelis variantus.
 
Kaljano rūkymas yra pats nekenksmingiausiais tabako rūkymas iš visų žinomų. Kaljanuose naudojamas tabakas yra šlapias ir lipnus. Rūkymo metu tabakas ne sudega, o sudžiūsta.
 
 Norint paruošti kaljano tabaką, lapai džiovinami, pjaustomi ir papildomi įvairių aromatizatorių ir žolelių, išmirkomi vaisių sultyse ar vyne. Tokio tabako dūmai nedžiovina gerklės ir yra labai malonaus kvapo.
 
 Yra daugybė kaljano rūkymo taisyklių, kelios jų tokios:
 - Kaljanas niekada neturėtų būti statomas aukščiau, nei Jūsų sėdėjimo lygmuo;
 - Niekada neperduokite vamzdelio tiesiogiai kitam žmogui. Padėkite vamzdelį ir leiskite jį pasiimti pačiam rūkoriui;
 - Kaljanas yra sukonstruotas rūkyti specialiai paruoštam tabakui, kurio galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse. Jei naudosite sausą tabaką, jis suerzins gerklę; - Neturėtumėte jausti degėsių skonio burnoje. Jei visgi jį jaučiate, vadinasi įdėjote per daug anglių.
 
 Kaljano rūkymas dažnai teikia malonumą ne tik pačiam rūkoriui, bet ir esantiems šalia žmonėms, netgi nerūkantiems. Kaljano tabako kvapas neturi nieko bendrą su mums įprastų cigarečių tabako kvapu. Kaljano tabako dūmai yra švelnesni už cigarečių dūmus ir yra visiškai kitokio kvapo bei skonio. Senovėje ir net mūsų laikais kaljanai naudojami kaip būdas nuimti stresą poilsio metu.
 
 
Kaljanas - laisvalaikio praleidimas, o ne kasdienybė, tad jokiu būdu nevertėtų cigarečių ar pypkės iškeisti į kaljaną. Nors kaljano dūmas ir nėra toks kenksmingas, tačiau prie jo taip pat galima priprasti.